Elta DB151 Manual do Utilizador descarregar pdf (Página 6)

Diskutuokime

Kibernetinė ataka,

kokios pasaulis dar

nematė

Interneto apsaugos ekspertai

aptiko didžiausią iki šiol

įvykdytą kibernetinių atakų

kampaniją, kurios metu buvo

įsilaužta į 72 organizacijų, tarp

jų ir Jungtinių Tautų, vyriausy-

bių ir kompanijų kompiuteri-

nius tinklus.

Kodėl būti atleistu iš

darbo yra gerai?

Prieš išvadindami mane

bukagalviu, išklausykite. Visų

pirma, buvau atleistas iš darbo

daugiau negu vieną kartą.

Jausmas panašus į tą, kai jus

palieka antroji pusė, tik šiuo

atveju prarandate ne žmogų,

o atlyginimą.

G. Sorosas: Europai reikia

atsarginio plano

Europos Sąjunga pradėjo

egzistuoti nuo to, ką Karlas

Popperis vadino laipsniška

socialine inžinerija. Grupė

įžvalgių politikų, įkvėptų

jungtinės Europos Sąjungos

valstybių vizijos, pripažino,

kad šis idealas gali būti

pasiektas tik pamažu.

„Apple“ turi daugiau

grynųjų pinigų nei yra

JAV ižde

JAV politikams įnirtingai

bandant išspręsti šalies skolos

klausimą paaiškėjo, kad di-

džiausia pasaulio technologijų

kompanija „Apple“ šiuo metu

turi daugiau grynųjų pinigų

nei galingiausia pasaulio

demokratija.

Amerika:

per didelė,

kad žlugtų

Netikėtai nelauktai skolų

krizė persikėlė per Atlantą ir

užklupo nieko neįtariančius

amerikiečius. Krizė dar kartą

atrado Ameriką.

Amerikietiškoji ruletė,

arba ar bankrutuos

Amerika

Vieniems įvykiai Amerikoje

primena tragediją, kitiems –

tragifarsą. Mažai kas tiki, kad

jau šią savaitę šalis bankru-

tuos, tačiau ši grėsmė reali

kaip niekada.

Valda

2011-08-05

Tai ką tie dzūkai, jiem tik grybus

rinkti, kol supras kam to reikia,

miestiečiai žilom galvom vaikš-

čios. Gėda, kad lietuviai tokie

neišprusėliai.

Rimas

2011-08-05

Kai darai gerai – blogai, kai darai

kaip pasako – vėl blogai. Čia

kažkokie neišprusėliai, ne veltui

kaimuose nesąmonės ir vyksta:

šunis mėto nuo tiltų ir pan. Todėl,

kad žmonės neišprusę!! Paprastas

atsakymas!

Jinai

2011-08-03

Matyti, kad šis klausimas mažai

kam rūpi, nes niekas nerašo

komentarų. O VMVT dirba

veterinoriai kabinetuos, o iš ten

toli nesimato. O ar verslui gerai

ar blogai, Jų nedomina. Jeigu

atlyginimus gautų priklausomai

nuo rezultatų, būtų visai kitaip.

Bicas

2011-08-02

Maladec bičas. Jei jis protingas,

viską apgalvoja ir moka iš to

užsidirbti. Tokie varguoliai, kaip

Obama, gadina jam gyvenimą.

Jei žmogus moka litus pasidaryti,

tai čia ne jo problema, o Obamos

ir jo biržų.

Sis vaikinas

2011-08-02

Šis vaikinas yra nieko krūva. Tai

ir keičia per blatelį ir pažįstamus

prestižines darbovietes, o realiai

prie jų veiklos jis prisideda labai

mažai:) Gauna didelius pinigus,

gerai gyvena, o jo nauda pasau-

liui lygi 0 :)

et..

2011-08-02

Iphone yra user friendly telefonas,

kuriame viskas yra itin paprasta

ir primityvu, o android suteikia

vartotojui daugiau galimybių.

Lyginant galaxy s2 ir iphone 4,

pastarasis nėra toks smagus

kaip sgs2 laikant rankose ar

naudojantis telefonu. Kai kam gali

pasirodyti per didelis sgs2. O kas

liečia techninę pusę, samsungas

ryškiai greitesnis už obuoliuką.

Tikėsimės, kad penktas bus

toks pats greitas, kaip dabar yra

samsungas :)

Jonas

2011-07-31

Na, turiu puikią perdegimo patirtį.

Po 1.5 metu nežmoniško arimo

priėjau iki to, kad jokiomis pa-

stangomis negalėdavau išmokti

paprasčiausių naujų dalykų

(buvau studentas). Laimė, turėjau

unikalią galimybę pailsėti apie 8

mėnesius. Tai padėjo, bet to, ką

išgyvenau, jokiomis sąlygomis

nelinkėčiau niekam.

INBOX

www.ek.lt

KOMENTARAI

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

GERIAUSI

LANKOMIAUSI

www.ek.lt/video

POPULIARIAUSI

čia jungiasi

www.ek.lt draugai

SAVAITĖS KLAUSIMAS

Ar planuojate nusipirkti butą

Lietuvos pajūryje?

2011-07-31 00:40:38

Visi tie, kas tik Seime, yra mili-

jonieriai. Tai kodėl jūs tos Lietu-

vos nemokate pakelti tiek, kad

žmonės neskurstų, o jūsų tie

milijonai, ir durniui aišku, su-

vogti: nieko nedaro ir milijonai

dygsta kaip po lietaus.

Gamyklos gamina ir vis į nuos-

tolius, o jūs paskui nusiperkate

už centus. Kad ir metalo laužą

pardavę milijoną uždirbate. Ot

tai verslininkai. Ar nors vienas

paprastas žmogus gali prieiti

ten, kur ministras įkėlė koją?

Lietuvai reikia vokiečio. Tada

jūs pamatytumėte tvarką. Jei

pradėtų atiminėti turtus ir so-

dinti į kalėjimus, gal kuris ir su-

simąstytų. O dabar daro su Lie-

tuva ką nori, dar juos ministrais

vadina – jų vardas kitas. -oi

Daugiausia perkama

pigiausių – ekonominės klasės

butų, nes aukštesnės klasės

būstas Lietuvos gyventojams

sunkiai įperkamas

Nr. 29

2011 m. rugpūčio 8–14 d.

Aplinkosauga

Atliekų tvarkymo sistemoje –

permainos

Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei surėmus pečius

pagaliau bręsta teigiamos permainos atliekų tvarkymo sistemoje.

er artimiausius

dvejus metus

sostinėje planuo-

jama pastatyti

atliekų rūšiavimo

gamyklą, gerokai sumažinti

į sąvartynus patenkančių

šiukšlių kiekį ir įvykdyti

Europos Sąjungos reikalavi-

mus.

„Praėjusių metų pabaigoje

Vilniaus regiono atliekų rū-

šiavimo ir perdirbimo pajė-

gumams plėtoti iš Europos

Sąjungos (ES) struktūrinės

paramos lėšų Aplinkos mi-

nisterija skyrė daugiau nei

100 mln. litų, – sako aplinkos

ministras Gediminas Kaz-

lauskas. – Šie projektai bus

baigti iki 2013 metų pabaigos.

Tai leis panaikinti nemalo-

nius biologiškai skaidžių

atliekų kvapus, gerokai su-

mažins į sąvartynus paten-

kančią atliekų srauto dalį.

Tai pagrindinis ES nustaty-

tas atliekų tvarkymo siste-

mos rodiklis.“

Vilniuje, šalia Gariūnų

esančiame savivaldybės

sklype, planuojama statyti

atliekų rūšiavimo įrenginius.

Dabar sostinėje rūšiuojama

tik apie 6 proc. bendro srauto

atliekų. Po dvejų metų, kai

bus pastatyti galingi įren-

giniai, planuojama rūšiuoti

apie 40 proc. atliekų.

„Kas mėnesį iš visų re-

giono savivaldybių į Kazo-

kiškių sąvartyną vežama

apytiksliai 25 tūkst. tonų

atliekų, – sako sostinės meras

Artūras Zuokas. – Artimiau-

siu metu ten neliks vietos.

Vilniaus miesto savivaldybė

bendradarbiaudama su ki-

tomis regiono savivaldybė-

mis planuoja statyti atliekų

rūšiavimo fabriką. Kaip ir

priklauso miestui, turėsime

savo atliekų rūšiavimo gamy-

klą.“

Planuojamas biologinių

atliekų įrenginių pajėgumas

– 250 tūkst. tonų per metus.

Tokiu būdu būtų kontroliuo-

jama, kad į atliekų jėgainę

nepatektų pavojingos ar ne-

tinkamos perdirbti atliekos.

Šio objekto statybos tikslas

– papildomai išrūšiuoti antri-

nes žaliavas, pavojingas, bio-

logiškai skaidžias atliekas, t.

y. paruošti atliekas pakartoti-

niam naudojimui.

Šiuo metu planuojama,

kad visi pagrindiniai įren-

giniai bus kompaktiškai

išdėstyti TEC teritorijoje.

Numatoma, kad įgyvendinus

projektą į sąvartyną pateks

tik apie ketvirtadalis visų

susidarančių atliekų. Jos bus

termiškai apdorojamos, be

to, visiškai nebus šalinamos

biologiškai skaidžios atlie-

kos. Planuojama įrenginių

kaina – apie 100 mln. litų. Iš jų

daugiau kaip 80 proc. būtų ﬁ-

nansuojama ES lėšomis, kitą

dalį sudarytų privačios ir

UAB Vilniaus regiono atliekų

tvarkymo centro lėšos.

Pokyčiai – visoje Lietuvoje

Aplinkos ministras pri-

mena, kad iki 2013 metų

ketinama statyti atliekų

rūšiavimo gamyklas arba

kitaip šiukšles rūšiuoti ne

tik Vilniuje, bet ir visoje

Lietuvoje. „Norime iki 2013

metų susitvarkyti ne vien

sostinėje. Kalbama apie visą

šalį, procesas jau pajudėjo“,

– tvirtina G. Kazlauskas.

Pasak aplinkos ministro,

numatyta beveik kiekvie-

name regioninių atliekų

tvarkymo centre įgyven-

dinti atliekų rūšiavimo ir

perdirbimo idėją. Gamyklos

galėtų būti statomos visuose

didžiuosiuose miestuose

arba Vilniuje, Kaune ir Klai-

pėdoje, kur yra didžiausias

atliekų srautas.

„Jeigu turėtume rūšia-

vimo gamyklą, o atliekos,

tinkamos energijai išgauti,

būtų sudeginamos, į sąvar-

tynus būtų vežama maždaug

ketvirtis atliekų, t. y. apie

25 proc. dabartinio kiekio,

– sako Vilniaus apskrities

atliekų tvarkymo centro

direktoriaus pavaduotojas

plėtrai Jurijus Valiūnas. –

Kadangi per metus į sąvar-

tynus išvežama apie 260–270

tūkst. tonų atliekų, būtų ga-

benama apie 80 tūkst. tonų

pelenų, šlakų, inertinių me-

džiagų.“

Pasak G. Kazlausko, no-

rint, kad sistema veiktų tin-

kamai, būtinas gyventojų

sąmoningumas ir pagalba.

Paprastai tariant, svarbu

maksimaliai rūšiuoti atlie-

kas jų susidarymo vietoje.

Tokiu būdu galima page-

rinti antrinių žaliavų ko-

kybę, išplėsti jų realizavimo

DALIA LAPKAUSKAITĖ

[email protected]

galimybes ir taip pagerinti

perdirbimo rodiklius. Tam

Aplinkos ministerija yra

nustačiusi reikalavimus ir

užduotis savivaldybėms: jos

privalo užtikrinti gyven-

FAKTAI

KAZOKIŠKIŲ SĄVARTYNAS

• Sąvartynas Kazokiškėse

oﬁcialiai buvo atidarytas

2007 metų lapkričio 23

dieną.

• Investicijos į sąvartyno

statybas ir įrangą siekė 27,7

mln. litų.

• Jį administruoja bendro-

vė Vilniaus apskrities atlie-

kų tvarkymo centras.

• Pagal planą sąvartyne

per 20 metų turi būti su-

kaupta beveik 6 mln. tonų

atliekų.

• Praėjusių metų rudenį

Lietuvos vyriausiasis admi-

nistracinis teismas panaiki-

no leidimą naudoti šį netoli

Vilniaus veikusį sąvartyną,

tačiau sprendimo vykdymą

atidėjo metams.

• Kazokiškių bendruomenė

sąvartyno įkūrimui aktyviai

priešinosi nuo projekto pra-

džios 2002-aisiais. Gyven-

tojai siekė, kad įvairių ins-

tancijų teismai pripažintų

neteisėtais ir nepagrįstais

2002 metais patvirtintą

sąvartyno detalųjį planą,

išduotą statybos leidimą ir

kitus dokumentus.

tojams galimybę rūšiuoti

šiukšles. Siekdama šio

tikslo ministerija skiria

paramą, pavyzdžiui, perka

rūšiavimo konteinerius ir

dalija juos savivaldybėms,

informuoja ir šviečia visuo-

menę. Yra parengtas pluoš-

tas teisės aktų pakeitimų

ir patobulinimų, tačiau kol

kas jie įstrigę Seime.

Kas mėnesį iš visų Vilniaus krašto regiono savivaldybių į Kazokiškių sąvartyną vežama apytiksliai 25 tūkst. tonų atliekų. ELTA

Būtina mažinti į sąvartynus patenkančių

atliekų kiekį. Stengtis turi ir gyventojai,

ir savivaldybės.

ELTA

Planuojama įrenginių kaina – apie 100

mln. litų. Iš jų daugiau kaip 80 proc. būtų

ﬁnansuojama ES lėšomis

Nr. 29

2011 m. rugpjūčio 8–14 d.

Pajūryje siaučia NT pirkėjai

■Į Lietuvos pajūrio nekil-

nojamojo turto (NT) rinką

įsisuko pirkėjai. Šiuo metu

Palangoje beveik neįmano-

ma nusipirkti ekonominės

klasės buto.

Palangoje veikiančios NT

agentūros „Rolijona“ savi-

ninkė Ona Mackevičienė

pasakojo, kad dažniausiai

lietuvių lankomame kurorte

jau išpirkti beveik visi eko-

nominės klasės butai. Kaip

pagrindinę padidėjusios

paklausos priežastį „Roli-

jonos“ savininkė nurodė

sumažėjusias palūkanas

kredito įstaigose. „Bankai

sumažino palūkanas už indė-

lius, todėl lietuviai suskubo

pinigus investuoti. Visa šalis

domisi Palanga ir pasitai-

kius progai nori įsigyti čia

pigaus turto“, – sakė O. Mac-

kevičienė.

Agentūros savininkės

nuomone, Palangoje ekono-

minės klasės butus ypač no-

riai perka rusai: „Anksčiau

rusai nekreipdavo dėmesio į

kainą, o dabar pradėjo pirkti

ne tik aukščiausios, bet ir

ekonominės klasės butus.

Pirkėjai iš Rusijos tapo šiek

tiek išrankesni ir butus ėmė

rinktis atidžiau“, – aiškino

O. Mackevičienė.

NT rinkos suaktyvėjimas

jaučiamas ne visuose pajūrio

kurortuose. Uostamiestyje

įsikūrusios NT agentūros

„Avitera“ direktorės Vlados

Simonaitienės teigimu, nei

lietuviai, nei užsieniečiai

butų Šventojoje ir Kuršių

Nerijoje pirkti neskuba, nors

jų kainos šiuose kurortuose

nėra didelės. Žmonės mie-

liau renkasi butus Palangoje

dėl miesto infrastruktūros.

Klaipėdiečiai taupo

Uostamiestyje žmonės daž-

niausiai perka nedidelius

butus, mat baiminasi augan-

čių šilumos kainų. Pasak V.

Simonaitienės, pastaruoju

metu populiariausi yra eko-

nominės klasės butai. „Da-

bar perkamiausi yra naujos

statybos nedidelės kvadra-

tūros ekonominės klasės bu-

tai. Jaučiama, kad žmonės

pradėjo mąstyti, jog šiluma

nepigs, todėl renkasi vieno

arba dviejų kambarių nau-

jos statybos butus. Tokiuose

būstuose mažiau atsieina

šildymas“, – sakė V. Simo-

naitienė.

Pasak „Aviteros“ direk-

torės, dabar ekonominės

klasės butus Klaipėdoje

daugiausia perka lietuviai,

o prabangią klasę renkasi

rusai arba mišrios lietuvių

ir rusų poros.

Baltarusiai aprimo

NT bendrovės „Ober-Haus“

Vertinimo ir rinkotyros

skyriaus vadovas Saulius

Vagonis sakė, kad sandorių

pajūrio miestuose pagausėjo

dėl bendros pagerėjusios

šalies ekonominės situaci-

jos. Taip pat įtakos sando-

rių skaičiaus padidėjimui

turi šiltasis metų sezonas.

„Paprastai NT sandorių

skaičius rinkose antrąjį ir

trečiąjį metų ketvirtį padi-

dėja visuose Lietuvos kuror-

tiniuose miestuose, – sakė S.

Vagonis. – Kita vertus, NT

rinkos suaktyvėjimas yra

susijęs ir su pozityviais po-

kyčiais rinkoje – auga BVP,

jaučiamas didesnis stabilu-

mas darbo rinkoje. Prieš ke-

letą metų butų kainos buvo

smarkiai kritusios, pirkėjai

buvo išsigandę, kad turtas

gali dar labiau nuvertėti,

todėl pirkti nesiryžo. Dabar

kylančios kainos skatina

žmones pirkti.“

Pašnekovas pabrėžė, kad

daugiausia perkama pigiau-

sių – ekonominės klasės

butų, nes aukštesnės klasės

būstas Lietuvos gyvento-

jams sunkiai įperkamas.

S. Vagonis, kaip ir NT

agentūrų vadovės, teigė, kad

brangesnius butus daugiau-

sia renkasi rusai, o prieš

porą mėnesių aktyviai Lie-

tuvoje butus pirkę baltaru-

siai dėl pablogėjusios savo

šalies ekonominės padėties

ir devalvacijos trečiąjį šių

metų ketvirtį pirkti nustojo.

S. Vagonio nuomone,

ekonominių butų augimo

tendencijos jaučiamos ir ki-

tose didesnėse Lietuvos NT

rinkose.

Brangesnius butus daugiausia renkasi rusai,

o prieš porą mėnesių aktyviai Lietuvoje butus

pirkę baltarusiai dėl pablogėjusios savo šalies

ekonominės padėties ir devalvacijos trečiąjį šių

metų ketvirtį pirkti nustojo

Šią vasarą Palangos NT rinka

atsigavo.

Fotodiena

FAKTAI

NT PAJŪRYJE

• Registrų centro duomeni-

mis, šiemet buvo sudaryta

520 nekilnojamojo turto

sandorių.

• Šiuo metu naujos staty-

bos uostamiesčio ekonomi-

nės klasės butų 1 kv. m kai-

na suvyruoja nuo 4 300 iki

4 600 litų, o senos statybos

butų kainos – 2 400–2 600

litų už kv. m.

• 1 kambario naujos staty-

bos ekonominės klasės bu-

tai Palangoje per metus vi-

dutiniškai pabrango 10–20

tūkst. litų.

• Klaipėdoje II metų ketvirtį

perkamiausi butai kainavo

200–250 tūkst. litų.

• Butų kainos uostamiesty-

je šių metų birželį buvo 46

proc. mažesnės nei 2007-

ųjų pabaigoje.

PAULIUS GRINKEVIČIUS

[email protected]

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ... 16 17

Comentários a estes Manuais

Sem comentários

Elta DB151 Manual do Utilizador Página 6

Comentários a estes Manuais

Manuais e produtos relacionados com Ferros Elta DB151