Elta DB151 Manual do Utilizador descarregar pdf (Página 9)

Užsienyje

Nr. 29

2011 m. rugpūčio 8–14 d.

Nr. 29

2011 m. rugpjūčio 8–14 d.

■Japonijos parlamentas patvirtino planą dėl

„Tokyo Electric Power Co“ (TEPCO) kompensacijų

katastrofą patyrusios Fukušimos atominės elektri-

nės aukoms, praneša BBC.

Remiantis planu bus įkurtas naujas fondas, skirtas bran-

duolinės krizės žalai atlyginti. Kitos Japonijos atominių elek-

trinių operatorės skirs tam tikrą kasmetį indėlį šiam fondui.

TEPCO pranešė patyrusi apie 15 mlrd. JAV dolerių nuostolį.

Jai gali tekti išmokėti daugiau nei 100 mlrd. dolerių kom-

pensaciją. Per krizę buvo evakuota 80 tūkst. žmonių.

TEPCO dėl branduolinės krizės patyrė 15 mlrd.

dolerių nuostolį. AFP

Patvirtino kompensacijas

TIK SKAIČIAI

TIEK, EBPO PROGNOZĖMIS,

GRAIKIJOS VALSTYBĖS SKOLA

SIEKS 2035 METAIS

TIEK ŽMONIŲ EUROPOS

SĄJUNGOJE BIRŽELĮ

NETURĖJO DARBO

100

22,5

„

Barclays“ šiais metais ketina atleisti iki 3 tūkst. darbuotojų. Reuters

mln.

,,Barclays“ atleidžia darbuotojus

■Bankas „Barclays“ prane-

šė, kad šiais metais ketina

atleisti iki 3 tūkst. darbuoto-

jų. Praėjusią savaitę įstaiga

paskelbė pirmojo pusmečio

ﬁnansų rezultatus. Fiksuoja-

mas 33 proc. sumažėjęs pel-

nas, rašo „Financial Times“.

„Barclays“ teigė, kad per pir-

muosius šešis šių metų mėnesius

buvo atleista 1,4 tūkst. darbuo-

tojų ir bendras banko tarnautojų

skaičius šiuo metu siekia 146,1

tūkst. „Barclays“ generalinio

direktoriaus Bobo Diamondo tei-

gimu, mažinant darbuotojų skai-

čių siekiama padidinti akcininkų

pajamas.

„Manau, kad darbuotojų bus

atleidžiama ir antrąjį pusmetį“,

– teigė jis.

„Barclays“ pirmojo pusmečio

pelnas neatskaičiavus mokesčių

smuko trečdaliu – iki 2,64 mlrd.

svarų sterlingų (10,56 mlrd. litų).

Didžiosios Britanijos bankas

taip pat pranešė, kad „Barclays

Bank“ Rusijoje dėl investicijų gali

prarasti iki 500 mln. JAV dolerių.

INGRIDA MAČIULAITYTĖ

[email protected]

Teikiant pagalbą Kiprui būtų

primenama, kad regiono skolų krizė tęsiasi

FAKTAI

KIPRO EKONOMIKA

• Kipras prie ES prisijungė

2004 metais kartu su Lietu-

va ir kitomis Rytų Europos

valstybėmis.

• Bendroji ES valiuta euras

šalyje įvestas 2008-aisiais.

• Kirpo ekonomika sudaro

0,2 proc. euro zonos šalių

BVP.

• S&P duomenimis, Kipro

bankai Graikijai yra prasko-

linę daugiau nei 160 proc.

šalies BVP siekiančią sumą.

Ketvirta vinis

Netylant kalboms apie Italijos ir

Ispanijos nansų problemas greičiau

už šias šalis į prarają gali kristi

mokesčių rojumi vadinamas Kipras.

Finansinės problemos gali

sužlugdyti Kipro, kaip mokesčių

rojaus, įvaizdį.

AFP

2,1

TIEK DOLERIŲ PADIDINTAS JAV SKOLOS LIMITAS

V. Antonovas imasi aukso

■Vladimiro Antonovo

struktūra – investicijų grupė

„Finasta“ ir kompanija

„Almazintech“ – pretenduoja

į vieną iš paskutinių didelių

neišplėtotų aukso telkinių

Eurazijoje – Kirgizijos Jerome

telkinį.

Skaičiuojama, kad jo re-

zervas yra apie 3 mln. uncijų

aukso. „Almazintech“ genera-

linis direktorius Valerijus Kon-

tratjevas dar pavasarį kreipėsi

į Kirgizijos prezidentę Rozą

Otunbajevą, kad bendrovė

kartu su „Finasta“ norėtų daly-

vauti konkurse dėl aukso telki-

nio eksploatacijos.

„Finasta“ ruošiasi kurti aukso

kasybą kontroliuojančią ben-

drovę, dienraščiui „Vedomosti“

tvirtino kompanijos atstovas

Dmitrijus Ponomariovas. Jis

įsitikinęs, kad aukso kainos ir

toliau didės. Per metus šio me-

talo kainos išaugo 40 proc.

Anot D. Ponomariovo, įkurti

kontroliuojančią bendrovę

„Finastai“ ir „Almazintech“

kainuos apie 400 mln. JAV do-

lerių, iš jų maždaug 200 mln.

atsieis kasybos darbų licencija.

V. Antonovas pretenduoja į aukso

telkinį Kirgizijoje. Reuters

iprui netrukus

gali prireikti tarp-

tautinės pagalbos.

Tuomet Vidurže-

mio jūros sala taps ketvirtąja

kritusia euro zonos valstybe,

kurią turės gelbėti Europos

Sąjunga (ES) ir kitos tarp-

tautinės struktūros. Apie

tai praėjusią savaitę prabilo

,,Bank of Cyprus“.

,,Būdami neveiksnūs rizi-

kuojame nebesugebėti grą-

žinti skolos. Tai sukels rimtų

problemų“, – didžiausio

šalies komercinio banko pa-

reiškimą citavo ,,Wall Street

Journal“.

Grėsmė mokesčių rojui

Banko ekspertai pabrėžė,

kad bet kokia piniginė pa-

galba sužlugdytų salos, kaip

ﬁnansinių paslaugų centro,

įvaizdį. Kipras yra žinomas

kaip mokesčių rojus, tarp-

tautiniam verslui suteikian-

tis daug mokesčių lengvatų.

Šaliai įgyvendinant tarptau-

tinių organizacijų primestus

taupymo planus lengvatų

gali nelikti.

Duodamas interviu

,,Financial Times“ kito

šalies banko ,,Marﬁn Po-

pular Bank“ vadovas Efthi-

miosas Bouloutasas taip pat

prašė Vyriausybės griebtis

veiksmų ir sakė, kad taupy-

mas turi būti darnus.

Abu minėti bankai ėmėsi

priemonių savo kapitalui di-

dinti ir užtikrino, kad jų pa-

skolų portfeliai yra saugūs.

Palūkanų rekordai

Augantis Kipro Vyriausy-

bės vertybinių popierių pel-

ningumas rodo, kad šalis

netrukus gali susidurti su

rimtomis ﬁnansinėmis prob-

lemomis.

Kad Kipras sugebės reﬁ-

nansuoti savo skolas, nebe-

tiki ir rinkų analitikai.

Kaip pranešė BBC, de-

šimties metų vertybinių po-

pierių palūkanos praėjusią

savaitę siekė 10,54 proc., šių

metų kovą – tik 6,2 procento.

Rekordines aukštumas pa-

siekė ir kitų probleminių

euro zonos valstybių – Itali-

jos ir Ispanijos – vertybinių

popierių palūkanos.

Ragina taupyti

Opozicinės partijos ragina

pirmiausia karpyti dosnias

viešojo sektoriaus darbuo-

tojų algas. Kipro preziden-

tas įsakė sustabdyti dar-

buotojų atranką į valstybės

tarnybą, tačiau šalies parla-

mento opozicija prašo griež-

tesnių priemonių, įskaitant

viešojo sektoriaus darbo

vietų mažinimą.

Liepą prasidėję svars-

tymai dėl šalies biudžeto

išlaidų karpymo ir aktyves-

nės taupymo programos bai-

gėsi, kai prieš porą savaičių

prezidentas Dimitris Chris-

toﬁas paleido šalies Vyriau-

sybę.

Kirto ekonomikai

Padėtį destabilizavo ir liepos

11 dieną saloje įvykęs bei 13

žmonių gyvybę pasiglemžęs

sprogimas ginklų saugykloje.

Po šio įvykio buvo sustabdy-

tas pagrindinės elektrinės

darbas, saloje pritrūko elek-

tros energijos. Sprogimas

pridarė žalos už daugiau nei 3

mlrd. eurų. Dėl šio incidento

Kipras gali sulaukti ES fondų

paramos infrastruktūros plė-

trai. Tai gali sumažinti šalies

poreikį prašyti tarptautinių

organizacijų pagalbos.

Pagalba nedidelė

Nuo euro zonos valstybių

krizės, iškilusios praėjusį

pavasarį, pradžios ES ir

Tarptautinis valiutos fon-

das žlungančioms šalims

jau suteikė 382 mlrd. eurų

paramą.

Teigiama, kad gelbstint

Kiprą ES pagalbos mecha-

nizmai nebus labai apsun-

kinti, nes salos ekonomika

užima vos 0,2 proc. 17 euro

zonos valstybių ekonomi-

kos.

Manoma, kad Vidurže-

mio jūros salai išgelbėti

užtektų 2 mlrd. eurų. Tokia

suma stipriai nesupurtytų

Europos ﬁnansų.

Pasigirdus kalboms apie

trln.

TIK SKAIČIAI

Euro zonos valstybių Ekonominė situacija (2011 prognozė)

Airija

Graikija

Ispanija

Portugalija

Kipras

Italija

0 3 6 9 12

10,5

9,5

6,3

5,9

5,1

BIUDŽETO

DEFICITAS

(PROC. BVP)

Graikija

Italija

Airija

Portugalija

Ispanija

Kipras

0 40 80 120 160

157,7

120,3

112

101,7

68,1

62,3

VALSTY-

BĖS SKOLA

(PROC.

BVP)

Iš esmės tai yra slaptas

skolos restruktūrizavi-

mas: Europos ﬁnansinės

pagalbos fondas, Europos

ﬁnansinio stabilumo fon-

das (EFSF) skolina pinigų

Graikijai, kad ši antrinėse

rinkose su didelėmis nuo-

laidomis galėtų iš naujo

išpirkti savo skolą. Tokiu

būdu nuostolių patirs priva-

tūs obligacijų turėtojai, ta-

čiau šalis išvengs bankroto.

Diskusijose dėl Europos

skolų krizės nuolat prisi-

menamas Lotynų Amerikos

atvejis. Daugelis įsiskoli-

nusių Lotynų Amerikos

valstybių panašiai pradėjo

išpirkti skolą praėjusio

amžiaus devintojo dešim-

tmečio pabaigoje. Tinka-

miausias Lotynų Amerikos

skolos išpirkimo atvejis nu-

tiko neseniai – 2008 metais

tai padarė Ekvadoras.

Šalies vadovas Rafaelis

Correa pradėjo žaisti su

šalies bankrotu nuo 2006-

ųjų prezidento rinkimų

kampanijos (atsisakymas

mokėti skolą buvo jos dalis)

Užburtas ratas

Desperatiškais laikais naudojamos desperatiškos

priemonės. Paskutinis paketas, skirtas Graikijos

nemokumui išspręsti, siūlo išpirkti šalies obligacijas ir

taip sumažinti valstybės įsiskolinimo naštą.

EDUARDO LEVY YEYATI

Project-syndicate.org

ir netrukus sulaukė CCC

reitingo iš „Fitch“ agentū-

ros. Priežastys, kuriomis

rėmėsi R. Correa, buvo ne-

reikšmingos.

Bankroto baimė buvo

vienas iš būdų sumažinti

obligacijų kainas antrinėse

rinkose, kad vėliau būtų ga-

lima slapta jas vėl išpirkti,

tik kur kas mažesnėmis

kainomis. Ši užduotis buvo

skirta bankui „Banco di

Paciﬁco“, įsigijusiam netru-

kus bankrutuoti turėsian-

čio Ekvadoro obligacijų už

pakankamai žemą kainą,

kad smarkiai sumažintų

skolą, tačiau pakankamai

didelę, kad atbaidytų gro-

buoniškus investuotojus.

Kad paskubintų reika-

lus, kai 2008 metais buvo

paskelbtas šalies bankrotas,

Ekvadoras išpirko skolą

surengdamas atvirkštinį

aukcioną kitiems obligacijų

turėtojams.

Jame buvo atsiskaitoma

grynaisiais pinigais, o ne

tradiciniais mainais, ku-

rių metu greičiausiai būtų

suabejota slaptų pirkimų

teisėtumu. Didžiajai daliai

skolos patekus į geras ran-

Tik bankroto galimybė gali paskatinti

investuotojus parduoti savo turimas

obligacijas už mažesnę kainą

kas, o obligacijų turėtojus

spaudžiant atsisakyti savo

pozicijų tuo metu, kai buvo

vykdomas „Lehman Brot-

hers“ išpardavimas, ope-

raciją buvo galima laikyti

sėkminga.

Šis atvejis pateikia keletą

skolos išpirkos pamokų.

Pirma jų yra susijusi su

rinkos atsaku. Rinkos ne-

nubaudė Ekvadoro. Naftos

eksportuotoja, gerokai pa-

sipelniusi iš 2009 metais pa-

kilusių naftos kainų, galėjo

grįžti į kapitalo rinkas iš

karto po skolos mainų.

Antroji pamoka aktuali

ir šiandieninei Europai. Ji

parodo, koks svarbus buvo

bankroto scenarijus. Beveik

dvejus metus trukę R. Cor-

reos grasinimai dėl šalies

bankroto stipriai nesuma-

žino obligacijų kainos.

Prielaida, kad tik pati-

kimas bankrotas užtikrina

reikšmingą privataus sekto-

riaus įsitraukimą (tai reiš-

kia, kad privatūs obligacijų

turėtojai patiria reikšmingą

smūgį), yra akivaizdi.

Kyla klausimas, kaip įti-

kinti privačius obligacijų

turėtojus atsisakyti Graiki-

jos Vyriausybės obligacijų

ir prarasti pinigus, jei yra

patikimas paskutinės vil-

ties pirkėjas. Jei Europa

pasisiūlytų išpirkti visą

Graikijos skolą, dingtų

šalies premija, o privačių

investuotojų vertybiniai po-

pieriai būtų pilnai išpirkti.

Tik bankroto galimybė gali

paskatinti investuotojus

parduoti savo turimas obli-

gacijas už mažesnę kainą.

Visą komentarą skaitykite

www.ekonomika.lt

Pasak E. Levy Yeyati, Europa gali daug pasimokyti iš Lotynų Amerikos valstybių bankroto valdymo. Project-syndicate.org

Eduardo Levy Yeyati

Torcuato Di Tella universiteto,

esančio Argentinoje, ekonomi-

kos ir ﬁnansų profesorius.

Brukingso instituto vyresnysis

mokslininkas.

Barselonos ekonomikos univer-

siteto dėstytojas.

Publikacijų ekonomikos temo-

mis autorius.

galimą pagalbos prašymą

Europos Komisija išplatino

pranešimą, kad tokia gali-

mybė nėra diskutuojama.

Skandina Graikija

Teikiant pagalbą Kiprui

būtų primenama, kad re-

giono skolų krizė tęsiasi.

Visos trys didžiosios kre-

dito reitingų agentūros per

pastaruosius mėnesius su-

mažino šalies reitingą, nes

Kipro bankai yra supirkę

daugiau nei 5 mlrd. vertės

Graikijos vertybinių popie-

rių, šalies prekyba taip pat

glaudžiai susijusi su pasta-

rąja ES nelaimėle.

Agentūra ,,Standard & Po-

or's“ jau antrą kartą šiemet

sumažino Kipro reitingą ir

patikino, kad šalis kitąmet

nesugebės laikytis biudžeto

deﬁcito reikalavimų, todėl

tikėtina, kad stipriai išaugs

valstybės skola.

Kipro bankui prabilus

apie nemokumo problemas

prakalbo ir Maltos spauda.

Šią šalį taip pat klampina

Graikijos vertybiniai po-

pieriai ir besaikis skolini-

masis, kurio nesuvaldo tau-

pymo priemonės.

Nuo euro zonos

valstybių krizės

pradžios ES ir

Tarptautinis valiutos

fondas žlungančioms

šalims jau suteikė

382 mlrd. eurų

paramą

į euro karstą

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

Comentários a estes Manuais

Sem comentários

Elta DB151 Manual do Utilizador Página 9

Comentários a estes Manuais

Manuais e produtos relacionados com Ferros Elta DB151